Šiandien minim Laisvės gynėjų dieną. Tą lemtingą naktį, kai Lietuva parodė pasauliui, kad sovietų sistema, kažkada atrodžiusi neįveikiama, tebuvo kortų namelis, laukęs savo griūties.
Tarp daugelio tūkstančių žmonių, gynusių laisvę, buvo ir skuodiškių. Kaip prisimena korespondentė Laima Sendrauskienė: „Vaizdai iš tos nakties, įpinti į vieną ar kitą dokumentinį filmą, sukausto, prirakina prie ekrano, kažkas nenumaldomas bando išsiveržti visomis staiga atbudusiomis prisiminimų būsenomis. Galugerklyje sustoja kamuolys.”
1 valandą nakties skuodiškiai susėdo į 5 autobusų koloną, pasiruošę keliauti į Vilnių. Vienas turėjo gitarą, kitas – rožančių, kurį įdavė vietinis prieš prasidedant kelionei. Tačiau kelionės metu neskambėjo gitaros melodija, o užgožė iš tranzistoriaus vis kartojama frazė: „Kalba paskutinis neužimtas Lietuvos radijas…”. Ritmingai aidėdama kaip metronomas, pranešdamas žinias apie augantį sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių.
Šią dieną prisiminkime tuos, kurie nepabūgo. Tuos, kurie susirinko beginkliai, tačiau pilni drąsos ir ryžto. Prisiminkime tuos, kurie neteko savo gyvybės, kad šiandien galėtume laisvai gyventi.
„Kalba paskutinis neužimtas Lietuvos radijas…”
