GIMNAZIJOS ISTORIJA

Iki Pirmojo pasaulinio karo Skuode veikė keturklasė rusų mokykla, oficialiai vadinama ,,Aukštesnė pradedamoji mokykla“, kuri, karui prasidėjus, nustojo veikusi. Karui einant prie pabaigos, Skuodo kunigas, dekanas Pranciškus Žadeikis pradėjo galvoti apie pirmosios aukštesniosios mokyklos įsteigimą Skuode. Pirmasis pasitarimas dėl gimnazijos įkūrimo įvyko 1918 m. gegužės 25-ąją. Tą dieną Pr. Žadeikis į kleboniją pasikvietė Mosėdžio kleboną kun. P. Venckevičių, Šačių kleboną kun. A. Gediminą-Beržanskį, kun. K. Juodviršį, taip pat Skuodo parapijos ūkininkus: Povilą Arlauską, Antaną Šilgalį, Joną Žiemelį, Juozą Valiušką ir Valerijoną Vaitkevičių.

Pasitarimo dalyviai puikiai suprato, kad į ilgą karą įklimpę vokiečiai tikrai neskirs lėšų lietuvių mokyklos steigimui. Todėl Pr. Žadeikis visus susirinkusius pakvietė tapti gimnazijos steigiamojo komiteto nariais. Komiteto pirmininku buvo išrinktas Pr. Žadeikis.

Visi pasitarimo dalyviai vienbalsiai nutarė, kad Skuodui yra reikalinga pilna gimnazija, jei galima, dar ir su ūkio skyriumi.

Tada, norint įsteigti bet kokią aukštesnę mokyklą, reikėjo gauti aukščiausios okupacinės (vokiečių) valdžios leidimą.

1918 m. birželio 20 d. Pr. Žadeikis per Sedos apskrities, kuriai Skuodas tada priklausė, viršininką p. Mossner‘į  įteikė oficialų prašymą aukščiausiajam okupacinės valdžios viršininkui, kartu prašydamas ir Sedos apskrities viršininką geranoriškai paremti prašymą dėl gimnazijos Skuode atidarymo.

Pagaliau po ilgų vargų ir rūpesčių 1918 m. spalio 30 d. Mosneri‘s  Pr. Žadeikiui  pranešė, kad leidimas duotas.

Dar tą pačią dieną Skuodo liaudies (pradžios ) mokyklos patalpose prasidėjo stojamieji egzaminai. Jie vyko keletą dienų.

Skuodo lietuvių gimnazija darbą pradėjo 1918 m. lapkričio 7 dieną Lietuvos didikų, Skuodo valdytojų, statytuose dvaro rūmuose. Atidarymo šventė prasidėjo iškilmingomis pamaldomis Skuodo bažnyčioje. Gimnazijos patalpas pašventino Šačių klebonas Antanas Gediminas-Beržanskis.

Kuriamai gimnazijai buvo reikalingi mokytojai. Juos kvietė, jų ieškojo steigiamojo komiteto nariai Pr. Žadeikis ir A. Šilgalis. Pirmoji sutiko mokytojauti panelė Stanislava Tallat-Kelpšaitė iš Ylakių. Ji gimnazijoje dėstė istoriją, tėvintikybę, geografiją, prancūzų kalbą. Į Žemaitiją iš Anykščių atvykusi panelė Bronislava Buivydaitė (,,Tyrų duktė“) dėstė lietuvių kalbą. Į mokytojus ir raštinės vedėjus buvo priimtas Kūlupėnų liaudies mokyklos mokytojas Boleslovas Jonynas – dėstė piešimą, dailyraštį, aritmetiką, geometriją. Po ilgų paieškų gimnazijos vedėju tapo studentas Juozapas Žukas. Jis dėstė vokiečių kalbą, gamtamokslį ir matematiką.

1919 m. Skuodo gimnazijoje mokėsi 103 moksleiviai, mokytojavo penki mokytojai ir kapelionas. 1938/39 m. m. gimnazijos moksleivių skaičius jau buvo 231, iš jų 115 berniukų ir 116 mergaičių.

1938 m. sukomplektuota pilna gimnazija.

1939 m. išleista pirmoji gimnazijos abiturientų laida.

Gimnazija Sapiegų dvaro rūmuose veikė iki 1944 metų spalio mėn. Fronto linija artėjo prie Skuodo. Miestas labai išdegė, nukentėjo ir gimnazijos pastatas. 1944 spalio mėn. gimnazija darbą tęsė netoli Mosėdžio, Igarių kaimo ūkininkų trobose, o netrukus – ir pačiame Mosėdyje. Tik 1948 metais, atremontavus naująjį pradžios mokyklos pastatą Vytauto  g. 9,  į jį pirmą kartą persikėlė gimnazija.

1950 m. Skuodo gimnazija pavadinta vidurine mokykla.

1992 m. mokyklai suteiktas Pranciškaus Žadeikio vardas.

1999 m. mokyklai grąžintas gimnazijos statusas.

Pranciškus Žadeikis

Kunigas, rašytojas, vertėjas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių valsčius), ūkininko šeimoje. Baigė Varnių gimnaziją, Kauno dvasinę seminariją. 1983 m. lapkričio 28 d. buvo įšventintas į kunigus.

Nuo 1915 m sausio 1 d. paskirtas Skuodo parapijos klebonu-dekanu. Atvykęs į Skuodą pirmajame pamoksle skuodiškiams pasakė: „Mano svarbiausias uždavinys – apšviesti savo parapijonis. Būsiu tikru draugu tų, kurie darbštūs, ypač tų, kurie mylės savo gimtąją žemę.“ Be religinių reikalų rūpinosi parapijos žmonių gyvenimu, įsteigdamas kultūros savišvietos draugiją, savišalpos fondą. Šelpė karo pabėgėlius, našlaičius vaikus. Padėjo valstiečiams organizuoti kooperatyvus, steigti mokyklas, kovojo su girtavimu. Vokiečių okupacijos laiku važinėjo į tolimiausius kaimus, rūpinosi jaunimo švietimu, o vokiečiams uždraudus visų organizacijų veiklą, kūrė slaptus jaunimo ratelius. Darbas buvo pavojingas ir sunkus.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Skuodo klebonas-dekanas Pranciškus Žadeikis, rūpindamasis parapijiečių švietimu, pradėjo galvoti apie Skuodo gimnazijos įsteigimą. Toks sumanymas nebuvo lengvai įgyvendinamas, nes per visus Pirmojo pasaulinio karo metus švietimo reikalus tvarkė vokiečių karinė vadovybė. Diplomatinių gudrybių dėka leidimas atidaryti Skuode privačią lietuvių gimnaziją buvo gautas. Skuodo gimnazija darbą pradėjo 1918 m. lapkričio 7 dieną. Kiek vėliau Pr. Žadeikis apie tai rašė: „Sunku rasti progą graudulingiau melstis prie Visagalio, kaip tuomet. Štai ir vokiečių galybė griūna ir virsta žemyn, kaip griuvo ir susikūlė rusų milžinas. Ar gi ne dievo čia pirštas! Tiek smūgių ir pažeminimų nukentėję lietuviai Skuode steigia savo gimnaziją. Ar galima buvo net svajoti apie tai! Pamaldas laikiau aš ir pasakiau karštą prakalbą: ,,Dirbkim, krutėkim.“

Visą gyvenimą kovojo už lietuvybę, aktyviai dalyvavo lietuviškoje spaudoje, bendradarbiavo laikraštyje „Nedėldienio skaitymai: moksliniame žurnale „Draugija“. Kai buvo panaikintas spaudos draudimas, išleido religinio turinio knygas: 1907 m. – „Šventųjų ir palaimintųjų vardų ir jaunikaičių gyvenimai“, 1908 m. – „Trumpi nedėldienių evangelijų paaiškinimai visiems metams“, 1913 m. – „Jėzaus širdies mėnuo“, 1914 m. – „Gegužės mėnuo“.  Įdomūs ir vertingi jo parašyti Pirmojo pasaulinio karo atsiminimai apie vokiečių okupaciją ir svarbiausius to laikotarpio įvykius Skuode „Didžiojo karo užrašai“. 1922–1924  metų „Skuodo metraštis“, to laikmečio istorinė kronika vertinga Skuodo istorijai pažinti ir tyrinėti.

Didelis kunigo-dekano, kanauninko Pranciškaus Žadeikio vaidmuo, organizuojant ir atliekant generolo Vlado Nagevičiaus 1930 -1932 m. Apuolės piliakalnio tyrinėjimus.

Mirė 1933 m. gruodžio mėn. 6 d. Palaidotas Narvydžių kapinėse.

[envira-gallery id=”2736″]

[envira-gallery id=”2761″]