Vienas žymiausių, novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių profesionalių dailininkų–tapytojas, grafikas, scenografas Adomas Galdikas (1893-1969), kurio 125-osios gimimo metinės sutampa su atkurtos Lietuvos gimtadieniu. Dailininkas priskiriamas nepriklausomybės subrandintai menininkų kartai, branginusiai savo tautos istoriją, puoselėjusiai atsikuriančios valstybės kultūrą, dailės istorikų apibūdinamas kaip nepailstantis naujų išraiškos kelių ieškotojas, siekęs pažinti naujų meno stilistinių srovių priemones ir galimybes. Pasaulinio garso dailininko šaknys Skuodo žemėje. Jis gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinų kaime (Skuodo raj.)1912-1917 m. besimokydamas grafikos Aleksandro Štiglico techninio piešimo mokykloje Sankt Peterburge, laisvu laiku lankė keletą tapybos studijų. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo Kaune — „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vėliau — Kauno meno mokykloje bei Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Išgarsėjo kaip puikus pedagogas, išugdęs daugybę talentų. Dailininkas vertino studentų darbštumą, pats buvo disciplinuotas, sistemingai dirbdavo.
Tobulinosi Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje. 1944 m. išvyko iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, dėstė Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1947 m. persikėlė į Paryžių, 1952 m. apsigyveno Niujorke. Nuo 1920 m. aktyviai dalyvavo dailės parodose, rengiamose Lietuvoje bei užsienyje — Paryžiuje, Amsterdame, Freiburge, Baden Badene, Frankfurte, Niujorke, Baltimorėje, Klivlande, Čikagoje, Filadelfijoje, Bostone, Los Andžele ir kt. A.Galdikas nepamiršo savo gimtosios Žemaitijos — buvo vienas iš dalyvių, pristačiusių savo darbus „Alkos“ muziejaus iniciatyva 1938 m. suorganizuotoje 1-ojoje žemaičių meno parodoje, įvykusioje Telšių pradžios mokykloje.
Be daugybės nutapytų paveikslų, sukūrė ofortų, lino raižinių, knygų iliustracijų, plakatų, lietuviškų pinigų projektų, apipavidalino nemažai Valstybės teatro spektaklių. Kūrė pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už tapybos triptiką „Lietuva“ apdovanotas Didžiuoju prizu, už Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882-1954) dramos „Šarūnas“ spektaklio dekoracijas — aukso medaliu. Dailininkas mirė 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke.
Dailininkas dar jaunystėje susidomėjo lietuvių tautodailės tradicijomis, rinko, studijavo ir piešė įvairius liaudies meno dirbinius, didžiulį įspūdį darė žemaitiški kryžiai, koplytėlės, spalvingas gimtosios Žemaitijos peizažas. Jis daug keliavo, buvo atviras naujovėms, išbandęs jėgas įvairiose dailės srityse, nuolat drąsiai eksperimentavęs ir ieškojęs individualaus kūrybinės saviraiškos stiliaus. Gamtoje ar kelionėse visuomet turėdavo kūrybai būtinas priemones. Nuolat eskizavo, darė juodraštinius etiudus, kuriuos laikė vertinga idėjų brandinimo dalimi.
Ankstyvieji kūriniai išsiskiria realistine, lyrine maniera, stilizacinėmis formomis, jaučiamas simbolizmo, impresionizmo poveikis. Vėliau išryškėja ekspresionizmo, art deco ir liaudies meno įtaka, atsiranda išlaisvėjusio potėpio veržlumas, spalvos polėkis, faktūriškumas. 5-ajame dešimtmetyje dailininkas daugiausiai dirbo peizažo srityje. Nuo 6-ojo dešimtmečio darbuose įsivyrauja abstrakcijos, išsiskiriančios aiškia kompozicija, ryškiu koloritu bei apibendrintomis, ekspresyviomis formomis.
A.Galdikas kūryboje itin pasižymėjo produktyvumu, kūrė labai daug ir dideliais kiekiais. Nuolat būdamas kūrybinių paieškų kelyje bei nepaprastai reiklus sau, kritiškai vertino tai, ką sukūrė, retai džiaugėsi rezultatais, signuodavo tik galutinai užbaigtus savo darbus. Įdomu, kad atidėtus į šoną ar vėliau užmarštin nugrimzdusius likusius kūrinius signavo žmona Magdalena, ant dalies paveikslų kitoje pusėje papildomai užrašydama kūrinio autorių, pavadinimą, apytikslius sukūrimo metus, medžiagas ir technikas, neretai uždėdama dailininko nuosavybę patvirtinantį atspaudą su anglišku užrašu „Estate Adomas Galdikas“ (lietuvių k. reiškiančiu „Adomo Galdiko turtas“).
Skuodo muziejuje buvo surengtos dvi dailininko Adomo Galdiko darbų parodos deponuotos iš Žemaičių muziejaus „Alka“.
Prieš mirties metines muziejaus darbuotojai apsilankėme jo gimtajame kaime prie akmens, skirto atminti žymų dailininką Adomą Galdiką
