1991 m.  sausio 13-oji–meilės Lietuvai ir laisvės naktis…

Lietuva ir Laisvė–seserys dvynės, arba maža tauta rašo storą, krauju aplaistytą, istorijos knygą.

Tą juodąją meilės naktį Lietuva išlaikė filosofijos egzaminą; „Kas nenori mirti, tas ir gyventi nenorėjo“- teigė Seneka. Stovėjo lietuviai tą naktį lyg medžiai tylūs, orūs, beginkliai–ir krito taip, kaip krinta medžiai, baisios vėtros palaužti. „Nėra nieko laimingesnio už laimingą mirtį“, –sako lotynų išmintis. Laimingi gyvybę už Tėvynės Laisvę atidavę. Amžina garbė ir šlovė Jiems. Laimingas norėjęs už Laisvę numirti. Žino jis kas yra gyvenimas.

Laisvė–pirmasis ir tikras žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti laisvės–netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien jau 30 metų lenkiame prieš juos galvas ir gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nevergausime ir visomis Jėgomis ginsime TĖVYNĖS laisvę.

SKAMBĖK NEPERŠAUTA DAINA, BRANGIAUSIAS ŽODI, LIETUVA