Vasario 16 -osios Nutarimas.

Jaunųjų ūkininkų ratelio (941) vėliava.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Pakalniškių kaimo mokyklos direktorius vėliavą perdavė saugoti Onai Bučytei-Staškienei iš Pakalniškių kaimo, kuri kruopščiai ją saugojo visą Lietuvos okupacijos laikotarpį, o dienos šviesą vėl drąsiai išvydo Baltijos kelio metu, 1989 m. 

Skuodo muziejuje saugomi atvirukai, kurie Nepriklausomybės laikotarpiu buvo atspausdinti D.Davido spaustuvėje Skuode.

LIETUVOS VALSTYBĖS PRIPAŽINIMAS

   1918 m. kovo 3 d. rusai pasirašo taikos sutartį su vokiečiais Lietuvos Brastoje ir atsisakė pretenzijų į Pabaltijį, į Lietuvą.

     1918 m. kovo 23 d. vokiečiai, pasirašę su rusais taikos sutartį sąlygiškai pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, tik dar reikalavo, kad Lietuva jungtųsi prie Vokietijos.

     1918 m. lapkričio 11 d. vokiečiai karą pralaimėjo. Visi jų planai dėl Lietuvos sužlugo

     1918 m. lapkričio 2 d. sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Krašto valdymo priešakyje atsistojo Valstybės Tarybos Prezidiumas – pirmininkas A. Smetona ir du vicepirmininkai – J. Staugaitis ir St. Šilingas.

     1921 m. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

         Kaip 1998 m. vasario 16-os išvakarėse pasakė Justinas Marcinkevičius – ” mūsų istorijoje yra dvi lemtingos datos, kurias kiekvienas turi atminti. Tai 1410 metų liepos 15-oji ir 1918 metų vasario 16-oji.

         Žalgirio mūšis nutraukė du šimtus metų trukusią ginkluotą ekspansiją iš Vakarų, Vasario 16-oji išplėšė Lietuvą iš Rytų imperijos ir padėjo naujo valstybingumo pagrindus.

         Tai lyg dvi kolonos, laikančios mūsų valstybingumo idėją. „Kad šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje, kad esame lietuviai, kad kalbame lietuvių kalba, mums tarsi dovaną iš likimo plėšte išplėšė Vasario 16 – osios aktas. Tas beprotiškai drąsus, neįtikimas ir gražus dvidešimties pasiryžėlių žingsnis, atkūręs, regis, amžiams prarastą mūsų valstybingumą.”

( Laimonas Tapinas, 1996 m. )

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio

Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,

Kad tamsiame vidurnakty nežuvę

Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt

Iš sutemų, iš prieblandų išeikit

Uždekit naują ugnį širdyse,

Vergams palikit vergo naktį klaikią!

Šaukiu aš, Jūsų protėvių dvasia!

Šaukiu balsu tėvų dienų ramovės

Ir jūsų krikšto atgaila šviesia:

– Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip Saulė stovi!-

– Šaukiu aš, Jūsų protėvių dvasia.

B. Brazdžionis