Užgavėnių kaukė. Autorius Pranciškus Veisas.
Užgavėnių kaukės. Autorius Pranciškus Veisas.
Užgavėnių kaukės. Autorius Pranciškus Veisas.
Medžio drožinys „Velnias. Autorius P.Dargis.
Kaukė „Velnias“ . Autorius tautodailininkas Liudas Brazauskas.
Medžio drožinys „Pelėda“ . Autorius V.Jonušas.
Medžio drožinys „Kaukė“. Autorius V.Jonušas.
Medžio drožinys. Autorius V.Jonušas.
Medžio drožinys. Autorius V.Jonušas.
Medžio drožiniai „Pletkininkės. Autorius tautodailininkas Petras Brazauskas.
Medžio drožinys „Kaukė“.
Medžio drožinys „Bičiuliai“ . Autorius tautodailininkas Petras Brazauskas.
Medžio drožinys „Užgavėnių kaukės“.
Medžio drožinys. Autorius tautodailininkas Petras Brazauskas.
Medžio drožinys „Belzebubas“ . Autorius tautodailininkas Petras Brazauskas.
Medžio drožinys. Autorius Alfonsas Girdžiūnas.
Moksleivių darytos kaukės:
Užgavėnių kaukė. Autorius Bartuvos vidurinės mokyklos 3 kl. mokinys Valdas Varapnickas, 2008 m. vasario 5 d.
Užgavėnių kaukė. Autorius Vaclovas Jokubauskas. Skuodo pradinė mokykla. IV a klasė. ~1998 m.
Užgavėnių kaukė. Autorius Jonauskas Ramutis. Skuodo pradinė mokykla IV a klasė. ~ 1998 m.
Užgavėnių kaukė. Autorius Marius Navickas. Skuodo pradinė mokykla. 4b klasė ~1998 m.
Užgavėnių kaukė. Autorius Skuodo pradinės mokyklos 4 b klasės moksleivis Tomas Kringelis.
Užgavėnių kaukė. Autorė Roberta Staniutė. Skuodo pradinė mokykla IV a klasė. ~ 1998 m.
Užgavėnių kaukės. Autorė Greta Jazbutytė. Bartuvos vidurinė mokykla. ~2001 m.
Pagal tradicinį gamtos kalendorių Užgavėnės yra senas žiemos „išvarymo” ir gamtos jėgų žadinimo paprotys. Todėl Užgavėnių apeigose labai daug triukšmo, juoko, vaidybinių elementų (persirengėlių) ir gardaus valgio (ypač tradicinių riebių blynų). Pagrindiniai persirengėlių veikėjai – Lašininis ir Kanapinis. Persirengėlių eiseną dažnai lydi smagios kaimo muzikantų melodijos.
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena. Tą dieną vyksta karas tarp Lašininio ir Kanapinio. Per Užgavėnes Kanapinis visuomet nugali Lašininį, o per Velykas išvejamas ir Kanapinis.
Nors Užgavėnės yra darbo diena, bet ūkio darbų tą dieną niekas nedirba. Kiekvienas turi iki soties prisilinksminti ir prisivalgyti, kad ištvertų iki Velykų. Pagal paprotį tą dieną kiekvienas turi valgyti dvylika kartų. Ypač mėgstamas valgis blynai, žemaitiškas šiupinys, vėdarai, dešros.
Etnografiniai ir rašytiniai šaltiniai rodo, kad pirmoje pavasario šventėje žmonės persirengdavo žvėrimis, gyvuliais, dėdavosi kuo baisesnes kaukes, padarytas iš medžio žievės, avikailio ar kitokio kailio. Vienos jų būdavo su kreivomis nosimis, kitos – su atsikišusiais retais dantimis, trečios – besijuokiančios ar vaizduojančios baisų pyktį. Viena archaiškiausių pramogų yra persirengti ožiu arba ožka. Persirengėliai vaizduodavo barzdotus senius, dažnai su kupromis ir baisiomis kaukėmis, kurie žiloje senovėje buvo apeigų atlikėjai žyniai. Kaukės būdavo įvairiai nudažomos. Užgavėnių kaukės yra savotiškas originalus liaudies menas, turįs labai senas tradicijas.
