Nuo XIII a. iki XVI a. pab. Senasis Skuodas kūrėsi Bartuvos kairiajame krante, prie dvaro. Dabartinės aikštės vieta buvo negyvenama. Gedimino g. 4 pastato vietoje buvo kalva, kurią supo pelkėtos pievos. Šioje kalvelėje archeologinių tyrimų duomenimis XVI a. per. iki XVI a. 7 dešimtmečio buvo laidojamo Skuodo gyventojai.
Jonas Chodkevičius XVI a. II pusėje naujam miestui parinko teritoriją į rytus nuo Bartuvos t.y. dešiniajame Bartuvos upės krante ir skyrė valaką žemės. Naujasis Skuodas buvo suprojektuotas kaip stačiakampio gotikinio plano miestas. Jame turėjo būti išmatuoti taisyklingi kvartalai ir keturkampė turgaus aikštė. Pagal šį projektą kalva pateko į aikštės vidurį.
Aplink aikštę, kurią ribojo šiuo metu esančios P.Cvirkos, Birutės, Gedimino, Vytauto gatvės, buvo pamatuoti sklypai, kur buvo galima statyti namus. Miestas kūrėsi lėtai. 1628 metais iš 24 turgaus aikštės sklypų tik 13 buvo užstatyti gyvenamaisiais namais. Be ūkinės ir politinės krašto padėties, įtakos tam galėjo turėti ir žmonių atmintyje išlikusi laidojimo vieta.
XVII a. aikštėje buvo pastatytas svarbiausias miesto pastatas – rotušė. Prie sklypų aikštės pakraščiuose formavosi keliai. Buvusi kalvelė kažkiek turėjo būti sulyginta. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad XVII – XVIII a. rytinėje bei pietrytinėje pusėje buvę drėgna, aikštė buvusi padengta žabais bei ant jų pilamomis plytų griuvenomis. Ties aikštės ŠV kampu, dabartinėje P. Cvirkos ir Birutės g. sankryžoje buvusios pelkės, nes rasta uždumblėjusi vieta.
Iš 1747 m. inventoriaus žinome, kad gyvenamieji namai aplink aikštę buvo mediniai. Rytiniame pakraštyje šone-protestantų predikato namas su kirche už jo. Aikštės viduryje stovėjo dviaukštė, fachverkinio mūro miesto rotušė. Joje buvo laikrodis, mušęs valandas, varpas, svarstyklės ir matai. Šalia rotušės iš rytų pusės stovėjo 25 medinių krautuvėlių eilė.
2010 – 2012 m. rengiant ir įgyvendinant ,,Skuodo centrinės aikštės rekonstrukcijos projektą“, buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Ištirtas 230 kv.m. plotas, žvalgytas 600 kv. m. plotas. Tyrimai apėmė vieną iš seniausių Skuodo teritorijų – miesto aikštę t.y. Skuodo istorinę dalį.
Archeologiniai tyrimai leidžia teigti, kad senoji turgaus aikštė XVII – XVIII a. nebuvo grįsta. Jos paviršius buvo nelygus, kalvelė centre dar buvusi. XIX a. I pusėje, jau carinės Rusijos laikais, aikštė buvo pradėta grįsti netašytais lauko akmenimis. Aikštės aukštesnių vietų, tuo pačiu ir kalvos, paviršius buvo nulygintas, užpylus smėlio bei molio pagrindus, paklotas grindinys.
Fragmentas fabrikinio koklio, buvęs glazūruotas.