Muziejinė edukacija – galimybė mokytis muziejaus aplinkoje, susipažįstant su muziejuje saugomais eksponatais. Edukacinių programų tikslas – skatinti  domėjimąsi Skuodo krašto istorija, patrauklia forma supažindinti edukacijos dalyvius su etnokultūriniu palikimu, ugdyti aktyvumą, kūrybiškumą, atskleisti praeities ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas. Skuodo muziejuje edukacinė veikla vykdoma nuo 2002 metų. Edukaciniai užsiėmimai vyksta muziejaus nuolatinėse ekspozicijose: istorinėje „Skuodo miesto formavimosi istorija”, etnografinėje ekspozicijoje „Kaimiška troba”, „Senieji kaimo amatai ir moterų darbai”, tautodailės ekspozicijoje ,,Senasis lietuvių liaudies menas”, ,,Senoji ir šiuolaikinė tekstilė”.

Nuo 2024 m. birželio 3 d. Skuodo muziejus siūlo dvi naujas edukacines programas: „Mazgų pynimas – tradicijos išlieka” ir „Pasimatuok archeologiją”.

Edukacijos vyksta Skuodo  muziejuje ir Skuodo rajono viešosiose erdvėse.

KULTŪROS PASAS

Registruotis galima tik svetainėje: https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/5820

Senieji kaimo amatai ir verslai

Užsiėmimo vyksta muziejaus ekspozicinėse salėse ,,Senieji kaimo amatai ir moterų darbai” ir ,,Žemaitiška troba” ,Žemdirbystė – nuo seniausių laikų buvo pagrindinis lietuvių verslas – lėmė ne tik valstiečių buitį, kultūrą, bet ir kaimo amatų vystymosi kryptis. Kaime kartu su valstiečiais triūsė amatininkai, galintys pagaminti ir pataisyti visus reikalingus ūkio padargus. Pagal darbinę medžiagą amatininkų skirstomi į medžio ir metalo apdirbimo meistrus. Medis ,,maitino” dailidę, stalių, kubilų, račių, klumpdirbį, dievdirbį. Edukacijų metu užduodamos užduotys: spalvotais pieštukais spalvinti kraičio skrynias, vaikai savo rankomis turi galimybę sukrauti jaunamartės kraičio skrynią, įdarbinti patarimą, liaudies sukurtą patarimą, moksleivius gali užbaigti, lietuvių įrankių kopijų dėlionės, žaidimai su edukatorium bei žaidimai pateikti informacinio terminalo pagalba. Palietę kraičio skrynios lobius, jaunamartės kraitį , dalyvius pajaus to laikmečio dvasią perpras žemaičių tarpusavio bendravimo ir to laikmečio darbo ypatumus, dainos ir žaidimai apie linus, moterų darbus tiekia linus raunant, tiek verpiant, audžiant visada lydėjo daina.

MUZIEJUJE PARENGTOS EDUKACINĖS PROGRAMOS:

• EDUKACINĖ PROGRAMA „MAZGŲ PYNIMAS –TRADICIJOS IŠLIEKA“

Programos tikslai

• Supažindinti muziejaus lankytojus su vienu seniausių amatų verslu – pynimu.
• Supažindinti muziejaus lankytojus su pynimo technika, mokyti pačius pinti.
• Skatinti domėtis pynimo raida ir pritaikymo būdais praktikoje.
• Skatinti giliau pažinti gimtojo krašto paveldą.

Programos misija

• Nuosekliai didinti socialinę atsakomybę, aktyviai domėtis panaudotų daiktų atgaivinimo būdais, taip prisidedant prie tvaresnės ateities. Remiantis gyvavimo ciklo mąstysena, naudojant tą patį daiktą mažiau teršiama gamta, eikvojami ištekliai.

Gyvename nuostabiame krašte, Lietuva yra įdomus kraštas, čia daugybė talentingų ir įdomių žmonių. Žmonės puoselėjantys senus ar netikėtai naujai atrastus amatus. Kiekvienas jų tikrai pakvies į savo dirbtuves, parodys gražiausius dirbinius, pavaišins gardžiausiu jų pačių gaminamu patiekalu su istorija dvelkiančiu prieskoniu. Pynimas virvelėmis, vienas seniausių amatų Lietuvoje, taip pat turi ilgą istorijos kelią.

Muziejaus lankytojai supažindinami su pynimo istorija, paruošimo technologija. Pynėja pasakoja, kaip susikurti sau patinkančios dekoracijos modelį, pasirinkti tinkamą virvelę, spalvą, darbo procesui reikalingas priemones. Dekoracijoms pinti naudojamos medvilnės, lino ir kitos rūšies virvės, o spalvingiems, gražiems darbams naudojami įvairūs priedai, tai karoliukai, kriauklelės, akmenukai ir t.t..

Programos metu edukacijos dalyviai supažindinami su pačiu pynimo procesu, patys bando pinti ir su pynėjos pagalba per trumpą laiką gali patys apipinti nesudėtingą dirbinėlį – stiklo indą skirtą žvakei, gėlėms ar kitoms mieloms smulkmenoms. Kiekvienas dalyvis savo kurtą darbelį gali parsivežti kaip atsiminimą apie seną amatą – pynimą iš virvelėmis.

Edukacija vyksta įvairioms amžiaus grupėms. Tinkama moksleiviams nuo 9 iki 12 klasės ir  suaugusiems.

Edukacijos moksleiviams trukmė – 1,5 val.

Edukacijos suaugusiems trukmė – 2 val.

Edukacija užsakoma.

tel. 8670 20970, 8 440 73638

el.p.  ingrida.petrosiene@skuodomuziejus.lt

Edukacinio užsiėmimo kaina vienam asmeniui 1 Eur.

EDUKACINĖ PROGRAMA „PASIMATUOK ARCHEOLOGIJĄ!“

Programos tikslai

• Supažinti su archeologijos mokslu ir jo specifika.
• Susipažinti su archeologiniais lauko ar kabinetiniais darbais;
• Skatinti domėtis savo krašto paveldu ir būdais jį išsaugoti

Muziejaus lankytojai galės „pasimatuoti“ archeologo profesiją vykdydami lauko ir kabinetinius darbus, kaip tikri archeologai! Esant tinkamoms oro sąlygoms* susipažinsime su archeologiniais darbais lauke (atsimatuosime archeologines perkasas, išsiaiškinsime, kaip aprašyti tiriamą plotą, susipažinsime su įrankiais, kuriais dirba archeologas bei ieškosime archeologinių radinių ir pasimokysime juos užfiksuoti). Kaip žinia, ties kasinėjimais archeologo darbas nesibaigia, tad susipažinsime ir su kabinetiniais darbais: atsirinksime archeologinius radinius, juos išrūšiuosime, aprašysime, radę tinkamų detalių, bandysime atkurti indus).

Edukacijos turinys derinamas su užsakovu, pagal amžiaus grupę.

Edukacijos trukmė – 90 min.

Edukacija užsakoma.

Tel. +370 6234 29 48

El. p. medeina.kluode@skuodomuziejus.lt

Edukacinio užsiėmimo kaina vienam asmeniui 1 Eur.

*Pastaba: Lauko darbų užsiėmimai vyksta šiltuoju metų laiku nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Esant nepalankioms oro sąlygoms, užsiėmimo laikas ir tvarka, suderinus su užsakovu, gali būti keičiama.

EDUKACINĖ PROGRAMA SKIRTA ASMENIMS SU NEGALIA „GALIU KUR KAS DAUGIAU“

        Tikslas – pritaikyti informacinę ir fizinę aplinką, rengiant muziejaus edukacines programas adaptuoti neįgalių žmonių poreikiams.

        Uždaviniai – vykdyti edukacines veiklas pritaikytas neįgalių žmonių specialiuosius poreikius, apjungti kultūrines, istorines vertybes, pilnavertiškai pažinti mūsų krašto istorinę aplinką, senuosius papročius. Ieškoti galimybių darbui su negalią turinčiais žmonėmis muziejuje rengti užsiėmimus, kuriuose jie dalyvautų ir pajustų kūrybos džiaugsmą bei įdomiai pristatyti kultūrinio paveldo edukacijas.

          Skuodo muziejuje kuriama socialinės integracijos idėja – neįgalieji turėtų būti ne vien kaip pagalbą gaunantys, bet pripažįstami kaip teikiamos veiklos partneriai bei aktyvūs dalyviai.

       Todėl, Skuodo muziejaus edukacinės veiklos politika formuojama su aiškia nuoroda į neįgalių žmonių specialiuosius ugdymosi poreikius. Siekiant mažinti didelės dalies žmonių diskriminaciją ir socialinę atskirtį pradedama kurti adaptuota edukacinė programa orientuota lygių galimybių principais.

         Skuodo muziejuje vykdomų veiklų procesai nuolatiniai, ilgalaikiai ir pasiekiami. Bendradarbiaujant su specialistais, tėvais, globėjais auginančiais neįgalius vaikus, globojančiais suaugusius negalią turinčius asmenis bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis, kuriamos tikslinės edukacinės programos.

Edukacinė veikla skirta asmenims su negalia,  pynimas virvėmis –  „Meniniai gebėjimai puoselėjant senąsias tradicijas“

      Programos misija – kasdieniame gyvenime smulkiosios motorikos judesių prireikia nuolatos. Mazgų pynimas virvėmis, geometrinių figūrų klijavimas virvėmis, kirpimas žirklėmis, mazgų rišimas ir t.t.  – tai judesiai kurie pakankamai išlavina judesius, gerina akių bei pirštų koordinaciją. Svarbią vietą užima regėjimo negalios sąlygoti gebėjimai bei įgūdžiai.  Kuo labiau edukacijų dalyviai  įgaus įvairaus patyrimo, tuo labiau įsitikinsime, kad  jų kuriami darbai savo išvaizda niekuo nenusileidžia  kitų dalyvių atliktoms mieloms smulkmenoms. Nes per lytėjimą pirštais galima pajusti liečiamą objektą bei pajausti kuriamos dekoracijos siužetą. Emocinius sutrikimus turintys asmenys per edukacines veiklas siekia patirti geras emocijas bei nusiraminti. Užsiimant kruopščia rankų darbo veikla, kai edukacijos dalyviai patys renkasi tik jam patinkančią darbo priemonės spalvą, faktūrą, formą ir metodą – žymi bendrą asmens emocinio komforto laipsnį.

Edukacija vyksta įvairioms amžiaus grupėms. Detalesnę informaciją rekomenduojama aptarti iš anksto.

Edukacijos moksleiviams trukmė – 1 – 1,5 val.

Edukacijos suaugusiems trukmė – 1,5 – 2 val.

Edukacija užsakoma iš anksto:

tel. 8670 20970, 8 440 73638

el.p.  ingrida.petrosiene@skuodomuziejus.lt

Asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims, edukaciniai užsiėmimai nemokami.

•  SENIEJI KAIMO AMATAI IR MOTERŲ DARBAI

               Edukacija vyksta ekspozicinėje salėje „Žemaitiška troba“ – mokiniai susipažins su Lietuvos kaimo gyvenimo istorija ir įvairiais tuo metu vyravusiais amatais ir jų įrankiais (klumpdirbyste, linininkyste, kryždirbyste). Edukacijos metu mokiniai išmoks atpažinti ir įvertinti šių įvairių įrankių svarbą tiek susipažindami su jais, tiek ir naudodamiesi kai kuriais iš jų.  Tais laikais sunkiai dirbo ir vyrai, ir moterys, todėl natūralu, kad mokiniai ne tik sužinos apie vyriškus amatus, bet ir apie sunkų moterų darbą namuose: skalbimą, maisto ruošimą, drabužių siuvimą. Mokiniai taip pat sužinos apie darbus, kuriuos jie patys būtų turėję dirbti tais laikais (pvz.: piemenavimą). Nors įrankiai vaidino svarbiausią vaidmenį atliekant darbus, papročiai taip pat buvo labai svarbūs anų laikų lietuvių gyvenime. Greta pažinties su įrankiais, kuriuos naudojo mūsų seneliai ir proseneliai, vaikai taip pat bus supažindinami su įvairiais papročiais ir jų vaidmeniu mūsų protėvių kasdieniame gyvenime.

               Susipažinę su mūsų krašto amatais ir papročiais, Mokiniai susiskirstys į grupes ir dalyvaus rungtynėse, kuriose turės išgyventi kasdienį kaimo šeimos gyvenimą. Mokiniams bus pateikta situacija, o tada jie turės teisingai atsakyti į pateiktą klausimą. Pvz.: nurodyti įrankį, kurio reikia sviestui pagaminti, arba išsiaiškinti, ar pagal papročius, prieš pradedant gyvulių ganymą, turėtumėte kam nors paskolinti kibirą.

• ŽEMAIČIŲ KRYŽIAI IR LIAUDIES MENAS

Nė vienas Lietuvos regionas nėra toks gausiai papuoštas kryžiais kaip Žemaitija, todėl natūralu, kad mokiniai turės galimybę susipažinti su kryžių istorija ir svarba Lietuvos kultūroje. Mokiniai sužinos, kas buvo dievdirbiai, kur ir kodėl buvo statomi kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai, gėrėsis muziejuje esančiomis skulptūromis, išmoks atpažinti įvairius lietuviškų kryžių motyvus,  o paskui, remdamiesi šiame regione randamų kryžių pavyzdžiais, galės nupiešti savo unikalius kryžius, paaiškindami jų simboliką.

Skuodo muziejuje viena iš populiariausių edukacinių programų yra „Senieji kaimo amatai ir verslai”. Papildoma informacija  edukacijai ,,Senieji kaimo amatai ir verslai”.

• STALIAI: stalius dailidė statė medinius namus. Stalius račius gamino medinius ratus ratams, brikelėms arba „bričkoms“, verpimo rateliams. Stalius baldžius gamino baldus: lovas, spintas, langus, duris ir t.t.
• PUODŽIAI. Puodininkystė turi labai senas tradicijas. Pats seniausias puodų gamybos būdas – lipdymas iš juostų. Kad indai būtų patvaresni į molį dėdavo žvyro, grūsto akmens. Moliniuose induose buvo verdamas valgis. Puodai buvo degami paprastose duonkepėse krosnyse. Dėl patvarumo ir kad ne taip greit praleistų vandenį, išdegintus puodus išmirkydavo duonos rūgštyje. Puošniausi moliniai ąsočiai buvo gaminami alui.
• ODININKAI IR KAILIADIRBIAI – daugiausia susibūrę miesteliuose, rečiau kaimuose. Daugelis valstiečių odas stengėsi išsidirbti namuose, tačiau dalis neapsieidavo be odininkų. Išdirbtas odas naudojo įvairiems ūkiniams reikalams: pakinktams, diržams, balnams, apavui ir kt. Iš karvių odos buvo daromos naginės, arklio odą naudojo pakinktams siūti. Seniausias ir paprasčiausias odos išdirbimo būdas – sukimas rankomis. Tik XIX a. plačiai pradėtos naudoti odų sukimo mašinos. Specialūs įrankiai bei indai naudojami odoms minkštinti, rauginti, plėvėms skusti. Išdirbtas odas siuvo specialiomis staklėmis, adatomis ylomis. Buvo rėmai kailiams ištempti, šukos vilnoms šukuoti, šepečiai dažymui.
• KLUMPDIRBIAI. Neturtingų žmonių pagrindinis apavas buvo klumpės, medpadžiai, vyžos, naginės. Jeigu namuose buvo bernas, kuris mokėjo dirbti klumpes, tai ir dirbdavo visai šeimynai. Klumpes išskaptuodavo specialiais kalvio pagamintais skaptais. Medpadžius pagaminti lengviau. Jie už klumpes lengvesni, nes odinis viršus prikalamas prie medinio pado.
• VERPIMAS. Verpėjos verpdavo ilgais žiemos vakarais. Žemaitijoje verpėjos verpė horizontaliuoju verpimo rateliu. Verpė linus, vilnas, pakulas. Iš pakulinių siūlų audė maišus, paklodes samdiniams.
• AUDIMAS. Audimo staklės stovėjo kiekvieno ūkininko troboje. Austi mokėjo pati šeimininkė, bet daugiausia ausdavo mergės. Neturtingos valstietės ausdavo pagal užsakymą, ir taip užsidirbdavo duonai. Miestuose audėjai audė tik pagal užsakymą. Audė vilnonius, lininius audinius, staltieses, lovatieses, rankšluosčius. Pirkliai audinius parduodavo turguose, arba išveždavo į gretimas šalis.
• PYNIMAS. Labai senas kaimo žmonių amatas. Pinti iš vytelių arba eglės šaknų plaušų jau išmokdavo kiekvienas piemuo dar beganydamas bandą. Pynėjai nupindavo didelius krepšius bulvėms, grūdams laikyti, o mažesnius pynė grybams, uogoms, vaisiams rinkti. Nupintuose krepšeliuose laikė česnakus, svogūnus, siūlus.
• KALVYSTĖ. Kalvėje degė žaizdras. Į žaizdrą pučiamas oras, kad ugnis stipriau degtų. Įkaitinta iki raudonumo geležis imama geležinėmis žnyplėmis ir kalama dideliu kalvio kūju. Kalvėje buvo kalamos pasagos, kaustomi žirgai, arkliai. Iš juostinės geležies kalami ratlankiai ratams, kubilams. Kalvis kalė žemės darbams skirtus įrankius: kauptukus, noragus, plūgus. Kalvį kaime visi gerbė ir šiek tiek privengė, nes nežinojo jo darbo paslapčių.
• „KRIAUČIUS“ arba SIUVĖJAS. Siuvėjo amato reikėjo mokytis. Žemaitijoje siuvėjų mokiniai buvo vadinami „gižais“. Mokymasis trukdavo nuo vienerių iki trejų metų. Tuo laikotarpiu gižas gyveno ir maitinosi pas meistrą, iš pradžių jam mokėdavo už mokymą, o vėliau gaudamas iš jo tam tikrą uždarbio dalį. Siuvėjas darbe naudodavo siuvimo mašiną, adatą, siūlus, žirkles, lygintuvą, centimetrą, kreidą, iškarpų formas, lyginimo stalelį, ilgio matuoklį.
• PLYTININKAI gamino plytas iš molio. Į minkomą molį pridėdavo spalių arba susmulkintų šiaudų, kad suminkyta masė būtų tvirtesnė. Suminkytą molį dėjo į norimo dydžio medines formas ir džiovino. Iš tokių molinių plytų statė tvartus gyvuliams.
• VĖLĖJAI. Iš avies vilnos vėlė veltinius. Tai šiltas apavas žiemai. Taip pat vėlė  storą vilnonį audinį milą, iš jo siuvo žieminius rūbus.
• Ekspozicijoje pristatomas pagrindinis Skuodo žemės gyventojų verslas – žemdirbystė . Ankstyvoji žemdirbystė buvo lydiminė: išdeginto miško vietoje buvo išdirbamas laukas ir sėjami javai. Lydiminės žemdirbystės įrankiai buvo primityvūs: medinis arklas ir šakotos eglės kamieno akėčios. Primityviausias arimo įrankis – vienanoragis arklas, už jį tobulesnė dvinoragė žagrė. Į žagrę buvo kinkoma pora jaučių. Valstiečių darbo įrankiai daugiausia buvo mediniai. Geležis naudota tik svarbiems įrankiams apkaustyti, pvz. žagrės noragams, šakėms, kastuvams, kiek vėliau plūgams gaminti ir panašiai. Javų derliui nuimti naudojo dalgius. Javus seikėjo mediniais gorčiais, puspūriais, pūrais ir kt. Linų apdirbimo įrankiai taip pat buvo mediniai ir tokie išliko iki  XIX a. antros pusės. Moterų, užsiimančių amatais, Lietuvos kaimuose buvo mažai – tiek versle, tiek amatuose karaliavo vyrai. Jei prisimintume dažnai moterims taikomą posakį: „Ką tu visą dieną darei?“, tai XIX a. moteris atsakytų : „Nieko… Tik daržus ravėjau, skalbiau, taisiau, audžiau, duoną pašoviau, grūdų prisimaliau, padabojau, rankšluosčius iškočiojau, grindis prašluosčiau, langus numazgojau, sūrį suspaudžiau, gyvulius aprūpinau. Matai, kaip nieko nepadariau“. Giliai įsišaknijusi nuomonė, kad pagrindinis moters amatas gimdyti ir auginti vaikus – vis dar sutinkama net technikos laikais, o ką jau bekalbėti apie namudinį senąjį Lietuvos kaimą. Moterų darbų salėje nepamatysite išskirtinių įrenginių ar įrankių – viskas pažįstama ir dvelkia namų šiluma. Sviestamušė, badblynių keptuvė, puodai, indai, šaukštai, ližė, minkytuvė, sūrspaudis – maistui gaminti, laikyti. Kočėlas, kultuvė, trintuvė – audiniams skalbti, lyginti. Siuvimo mašina,  verpimo ratelis – vis, kad šeimyna nebūtų nuoga. Su senaisiais Skuodo krašto verslais, amatais ir amatininkų darbo įrankiais, moterų darbais galima susipažinti Skuodo muziejaus nuolatinėse ekspozicijose „Žemaitiška troba“ ir „Senieji kaimo amatai ir moterų darbai“. Ekspozicijos pritaikytos vesti edukaciniams užsiėmimas.

          Skuodo muziejuje nuolat vyksta žymesnių istorinių įvykių edukacinės veiklos istorine tematika.

Skuodo vardas istoriniuose šaltiniuose. Kuršo Aktai .

,,Į tėvynę einama per tėviškę“ skirta Skuodo savivaldos 452 metinėms .

XIX a. Lietuvos istorikas, lietuvių tautinės savigarbos žadintojas, skirta S. Daukanto 231-osioms gimimo metinėms.

Gyvos atminties keliu, skirta genocido dienai .

Skuodo miesto architektūros paminklai, Skuodo bažnyčios varpinė ir varpai .

Asmenybės Skuodo miesto gatvių pavadinimuose.

Piliakalniai – tautos didvyriškos praeities liudininkai.

Edukacijos užsakomos.

tel. Nr. 8 440 73638.

el. p. skuodomuziejus@gmail.com

Edukacinio užsiėmimo kaina vienam asmeniui 1 Eur.

Jeigu nerandate Jums tinkamos temos, bet žinote ko norite, galime bendromis pastangomis ją sukurti. Laukiame jūsų pasiūlymų el.paštu info@skuodomuziejus.lt