XIX a. pradžioje dvaruose imta auginti cukrinius runkelius, o didėjant cukraus paklausai, sparčiai plėtota fabrikinė gamyba. Ryškiausios konditerijos įmonės XX a. pradžioje buvo Peterburgo akcinės bendrovės šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“ Vilniuje ir brolių Kaganų konditerijos fabrikas Šiauliuose.
Saldumynų tradicija stipriai išaugo nuo 1911 m., kai Vladas Vaitkus įsteigė pirmąjį lietuvių garinį saldainių ir šokolado fabriką „Birutė“ Šiauliuose. Iš pradžių tai buvo vos kelis darbuotojus turėjusios dirbtuvės, tačiau čia gaminti šokoladiniai ir karameliniai saldainiai, marmeladai, pastilės greitai pelnė populiarumą. Dirbtuvės išsiplėtė į modernėjantį fabriką, o pirmieji jo gaminiai – saldainiai „Dul-dul-dūdelė“ – ilgainiui tapo neatsiejama regiono prisiminimų dalimi.
Šiauliuose veikė keturios šokolado ir saldainių dirbtuvės: dvi didesnės – „Rūta“ ir „Birutė“ – bei dvi mažesnės, „Aušra“ ir „Fortūna“.
Saldainių gamybos tradicijos Skuode siekia dar carinius laikus. 1911 m. savaitraštyje „Vienybė“ minėta, kad miesto pramonė sparčiai kyla, o tarp įvairių įmonių veikė ir žydui Tanurui priklausiusi „cukierkų“ dirbtuvė, jau gyvavusi kelerius metus.
Tarpukariu Skuode saldumynų gamyba sparčiai plėtėsi ir įgavo vis didesnį pagreitį. Verslininkas Drazdauskas Laisvės gatvėje buvo įkūręs saldainių dirbtuvę „Jūratė“, tačiau ji uždaryta 1931 m. Miestelėnų atsiminimuose taip pat minimas konditerijos fabrikas, priklausęs įmonei „Baltika“, gaminusiai saldainius „Dul-dul dudelė“.
Tačiau iš visų to laikotarpio saldainių gamintojų tik Hovšo Aiziko dirbtuvė Mosėdžio gatvėje yra palikusi išsamius archyvinius dokumentus, liudijančius gyvą ir įvairią saldumynų gamybos istoriją Skuode.
1925 m. sausio 26 d. Hovša Aizikas kreipėsi į Prekybos departamentą, prašydamas leidimo atlikti vidaus remontą Mosėdžio g. 6 name Skuode, nes čia planavo įsteigti saldainių dirbtuvę.
Tuo metu Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamentas prižiūrėjo visų veikiančių fabrikų ir dirbtuvių veiklą, rinko duomenis apie Lietuvos pramonę, išduodavo leidimus steigti naujas ar pertvarkyti esamas pramonės įmones bei konsultuodavo patentų klausimais.
Pateikti duomenys vargu, ar galėjo patenkinti dirbtuvės veiklą tikrinusius pareigūnus: iš 14 klausimų Hovša Aizikas atsakė tik į penkis, o svarbiausia informacija apie gamybos procesą ir pajėgumus liko užšifruota brūkšniais bei zigzagais.
Tad nenuostabu, jog vasario 25 d. departamentas atsakė Aizikui, pareikalavęs išsamaus gamybos aprašymo jo planuojamai saldainių dirbtuvei Skuode. Hovša Aizikas neskubėjo – prireikė net penkių mėnesių, kol 1925 m. liepą pagaliau užpildė prašytą aprašymą.
1925 m. rugpjūčio 14 d. Pramonės ir prekybos departamentas pranešė Hovšai Aizikui, kad jo saldainių dirbtuvės veiklai Skuode leidimas suteikiamas su sąlyga, jog patalpose bus įrengta pakankamai praustuvių.
Parodą parengė: Muziejininkas Ignas Gulbinas