Spalio 29-osios vakarą Klauseikių kaimo senosiose kapinėse (Skuodo r.) supleveno dešimtys žvakių liepsnelių – čia vyko prasmingas ir jaukus Ilgių atminimo ir prisiminimų vakaras. Šis renginys tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, sujungusiu senąsias protėvių tradicijas ir gyvąją krašto istoriją.
Atvykusius į kapelius pasitiko senųjų baltų papročių dvasia – prie įėjimo paruoštas vandens dubenėlis su rankšluosčiu, skirtas vėlelėms nusiprausti ar kartu su jomis puotaujantiems, o prie kapelių rūpintojėlio pagarbiai nugulė tradicinės vaišės vėlėms. Vakaro metu susirinkusieji artimiau susipažino su senaisiais Ilgių papročiais bei prisiminė gilias kaimo šaknis – buvo garsiai perskaitytos dar XVII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos Klauseikių kaime gyvenusiųjų pavardės, o visi išėjusieji pagerbti tylos minute.
Ypatinga vakaro dalimi tapo klauseikiškio Juozo Vyšniausko pasakojimai. Jis dosniai dalijosi neįkainojamomis žiniomis ir prisiminimais apie kapelių praeitį, čia atgulusius žmones, senąją kaimo mokyklą bei vieną svarbiausių kaimo simbolių – senąjį kryžių. Šiltus atsiminimus vėliau pratęsė ir kiti susirinkę renginio dalyviai.
Dėkojame visiems, kurie atvyko pabūti kartu, pasidalinti prisiminimais ir sušildyti šį vakarą savo buvimu.
Nuoširdus ačiū Aleksandrijos seniūnijos seniūnei Sandrai Grigaitienei už pagalbą organizuojant renginį, taip pat Sauliui Valužiui, jo sūnui ir anūkui už gražų trijų kartų darbą – atnaujintą Klauseikių kapelių rūpintojėlio stogelį, ūkininkui Virginijui Noreikai už jo kaimynišką geranoriškumą ir supratingumą.
Kol gyva atmintis – gyvas ir kaimas. Ačiū, kad saugote Klauseikių istoriją!
Informacija atnaujinta 2026-11-04