Dienos eksponatas – siuvimo mašina
Greta Linos Prončatovaitės parodos „Siūlė po siūlės“ Skuodo muziejus kviečia lankytojus susipažinti ir su siuvimo mašinomis. Šia proga norėtume jus supažindinti su vienos mūsų muziejuje saugomos siuvimo mašinos – bene garsiausios pasaulyje „Singer“ – istorija.
XIX a. Jungtinėse Amerikos Valstijose, didžiosios industrializacijos laikotarpiu, kai arklius ėmė keisti arklio galios, atsirado daugybė aforizmų ir posakių, padėjusių nusakyti šį naują, svetimą pasaulį. O mūsų pasakojimui apie siuvimo mašiną ypač tinka vienas amerikietiškas posakis:
„Tepalo gauna tas ratas, kuris girgžda.“
Šis posakis vartojamas norint pasakyti, kad dėmesio centre atsiduria nebūtinai geriausias, greičiausias ar dar koks nors „-iausias“. Į jį patenka tas, kuris moka patraukti žmonių žvilgsnius į save. O vienas itin garsiai girgždėjęs ratas buvo amerikiečių verslininkas Isaacas Singeris.
Nuo dvylikos metų bandęs prasimušti pramogų pasaulyje, Singer‘is galiausiai tapo mašinisto mokiniu. Būtent ten, 1850 m., jam teko prisiliesti prie siuvimo mašinos taisymo. Ir nors komercinės siuvimo mašinos tuo metu jau egzistavo porą dešimtmečių, Singerio naujovė buvo ta, kad jis leido patogiai siūti bet kurioje audinio vietoje. 1851 m. Singeris užpatentavo savo išradimą ir pabandė įžengti į siuvimo verslo pasaulį. Tačiau tikėjęsis pasirodyti su trenksmu, jis į šią rinką įžengė veikiau tyliai ir nedrąsiai.
Mašina buvo brangi ir sudėtinga, o kas gi mokėtų beprotišką kainą už įrenginį, kurio nesupranta? Tačiau Singer‘is nepalūžo. Atėjęs iš pramogų pasaulio, jis greitai suprato, kad demonstracijos visuomet patrauklesnės už paaiškinimus. Todėl, užuot laukęs klientų, jis nusprendė pats eiti pas juos.
„Singer“ bendrovės atstovai keliaudavo nuo durų prie durų ir supažindindavo šeimas su šia naujoviška mašina. Kartu su paaiškinimais buvo rengiamos ir gyvos demonstracijos, parodančios, kaip paprastai ši mašina veikia ir kaip lengvai ja galima naudotis. O kad šeimos neatbaidytų didelė kaina, Singeris pasiūlė už mašiną mokėti išsimokėtinai – mokant savaitinėmis įmokomis. Šis revoliucinis rinkodaros būdas padėjo jo bendrovei nepaprastai išpopuliarėti ir greitai išplisti Europoje. Tai mus atveda prie būtent šios, mūsų muziejuje saugomos, siuvimo mašinos istorijos.
Augant „Singer“ mašinų paklausai, Europoje teko statyti naujas gamyklas, kad būtų galima patenkinti sparčiai didėjantį poreikį. Viena tokia gamykla 1904 m. buvo atidaryta Vitenbergo mieste, Vokietijoje. Netrukus ji tapo didžiausia siuvimo mašinų gamykla Vokietijoje, o joje pagamintų mašinų serijos numeriai prasidėdavo raide „C“.
Lietuvą, kaip ir likusią Europą, taip pat apėmė „Singer“ manija – siuvėjai jas vadino ir „singerskomis“, ir „singerinėmis“. „Singer“ išplėtė savo rinkodarą ir ėmė rengti ištisas pamokas, kaip tinkamai naudotis šiomis mašinomis, taip pat ir Lietuvoje. „Singer“ mašinos greitai įgijo patikimumo ir kokybės reputaciją, o pasak legendų, žmonės jose net slėpdavo auksą.
Taigi ši mūsų parodoje pristatoma siuvimo mašina – amerikiečių verslininko sumanymo vaisius – savo kilmės istorija mus nuveda į Vitenbergą Vokietijoje. Už šią puikiai išsaugotą siuvimo mašiną nuoširdžiai dėkojame Romai Paulauskienei.
Informacija atnaujinta 2026-07-01